Tranzito trukmė: greičio veiksnys
Vienas ryškiausių skirtumų tarp oro ir jūrų transporto yra jų kelionės (tranzito) trukmė. Kaip sufleruoja pats pavadinimas, oro transportas – tai krovinių gabenimas lėktuvu, todėl siuntos pristatomos žymiai greičiau nei jūrų keliu. Paprastai jos atkeliauja per kelias dienas (dažniausiai nuo 1 iki 7 dienų), priklausomai nuo pristatymo vietos ir maršruto. Dėl šio pranašumo oro transportas dažnai pasirenkamas skubioms siuntoms, tokioms kaip greitai gendantys produktai, vaistai ar svarbūs dokumentai. Vis dėlto verta paminėti, jog oro transporto trukmę gali paveikti tokie veiksniai kaip muitinės procedūros, oro uostų užimtumas ar skrydžių grafikai.
Tuo tarpu jūrų transportas vykdomas krovininiais laivais, kurie plukdo prekes per jūras ar vandenynus. Jūrų transporto tranzito trukmė yra ilgesnė – dažniausiai tai užtrunka kelias savaites ar net mėnesius. Tikslus pristatymo laikas priklauso nuo atstumo tarp išvykimo ir atvykimo uostų, pasirinkto maršruto bei uostų darbo efektyvumo. Pavyzdžiui, siunta iš Azijos į Šiaurės Ameriką gali keliauti 3–6 savaites, o per Atlanto vandenyną – 2–4 savaites. Nepaisant ilgesnio tranzito laiko, jūrų transportas išlieka patraukliu sprendimu verslams, kurie pirmenybę teikia ekonomiškumui, o ne greičiui.
Kaštai: pusiausvyra tarp pristatymo greičio ir biudžeto
Kitas svarbus veiksnys, skiriantis oro transportą nuo jūrų transporto, yra kaina. Oro transporto paslaugos paprastai kainuoja gerokai daugiau nei krovinių gabejimas jūra. Taip yra dėl didesnių veiklos sąnaudų, kurias sudaro degalai, oro uosto mokesčiai ir darbo jėgos išlaidos. Krovinių gabenimo oro transportu kaina paprastai apskaičiuojama pagal siuntos svorį ir tūrį, taip pat įveiktą atstumą.
Krovinių transportavimas jūra yra ekonomiškai efektyvesnis prekių gabenimo sprendimas. Dėl mažesnių gabenimo kaštų jis yra patrauklesnis pasirinkimas įmonėms, kurios siekia sumažinti išlaidas. Krovinių pervežimo jūra įkainiai paprastai nustatomi pagal siuntos tūrį – jis matuojamas kubiniais metrais (CBM) arba dvidešimties pėdų ekvivalento vienetais (TEU), jei prekės yra gabenamos konteineriuose. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad krovinių gabenimo jūra išlaidoms gali turėti įtakos kuro priemokos, uosto perkrovos mokesčiai ir valiutų kursų svyravimai.
Tinkamiausias gabenimo būdas pagal krovinių tipą
Krovinių gabenimo oro ar jūrų transportu pasirinkimas taip pat priklauso nuo pervežamų gaminių pobūdžio. Oro transportas labiausiai tinka mažoms, didelę vertę turinčioms prekėms, tokioms kaip elektronika, prabangos prekės ar vaistai. Tai taip pat yra idealus pasirinkimas greitai gendantiems produktams, kuriuos reikia pristatyti per trumpą laiką, kad jie išliktų švieži ir kokybiški.
Jūrų transportas labiau tinka dideliems, sunkiems ir skubaus pristatymo laiko nereikalaujantiems kroviniams – pavyzdžiui, žaliavoms, automobiliams, plataus vartojimo ar birioms prekėms. Krovinių gabenimas jūra yra puikus logistikos sprendimas įmonėms, kurios reguliariai gabena didelius prekių kiekius, nes, palyginti su krovinių gabenimu oru, reikšmingai sumažina pervežimo išlaidas.
Išvados: kaip priimti tinkamą sprendimą?
Apibendrinant galima teigti, kad sprendimas dėl krovinių gabenimo oru ar jūra priklauso nuo kruopštaus konkrečių gabenimo prioritetų įvertinimo. Oro transportas pasižymi greičiu, tačiau yra brangesnis, todėl labiausiai tinka skubioms siuntoms. Krovinių gabenimo jūra prioritetas - ekonomiškumas, todėl šis variantas priimtiniausias įmonėms, kurios teikia pirmenybę mažesnėms logistikos išlaidoms. Įvertinus tokius veiksnius kaip pristatymo trukmė, biudžetas, prekių pobūdis ir bendra tiekimo grandinės strategija, galima pasirinkti tinkamiausią krovinių gabenimo būdą, atitinkantį konkrečius įmonės poreikius.